Patogios, gražios...
Vytautas Kernagis
Patogios, mielos Lietuvos mergytės
Tartum bajorų turtingų dukrytės
Tarytum vargo sunkaus neregėjo
Tik vis seklyčioj ant šilkų sėdėjo
Akytės skaisčios, kaip žvaigždelės šviečia
Baltų veidelių saulelė neliečia
Galvytę puošia kasos gintarinės
Margi karoliai mirg ant krūtinės
Suknelės dailios, gražiai pataisytos
Pačių išaustos, visaip išrašytos
Kalboj nežino vyliaus neteisybės
Širdingos, mielos, - pavyzdžiai dorybės
Žiedai sidabro ant baltų rankyčių
Rūtų kvietkeliai ant glūdžių galvyčių
Laimingas yr vyras kurs gaus tokią žmoną
Tokia palengvins jo vargingą stoną
Oi, palauk, palauk, sakydavo man mama
O viskas kas bus, kas bus - pamatysi tada, o yea!