Kumelaitė Kukučio ausy

Per naktį Kukučio ausy
Užaugo smagi kumelaitė

Iš džiaugsmo jinai šokinėja
Ir spardo į ausų būgnelius

Ir girdi Kukutis
Kaip žvengia Stonų ganyklose

Kaip negražu, jis galvoja
Eisiu pas gydytoją
Kad iškrapštytų iš mano ausies kumelaitę

Bet kaip aš paaiškinsiu
Bet kaip aš paaiškinsiu
Bet kaip aš paaiškinsiu
Iš kur ausyje kumelaitė?

Kaip negražu prieš pažįstamus, prieš vaikus
Prieš tokį gražų ir tyrą gyvenimą
Kur tokios dailios užuolaidos
Ir blizga švarūs parketai

Kukutis niekam nesakė, uždelsė
Ir buvo dar negražiau

Tarė sau - „Neduok dieve“
Tarė sau - „Neduok dieve“
Tarė sau - „Neduok dieve“
„Jeigu numirčiau, tokią gėdą rastų ausy!“

Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties
Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties
Automobilių, ratų, kuliamųjų mašinų
Kombainų

Neduok dieve pamatytų
Neduok dieve pamatytų
Neduok dieve pamatytų
Neduok dieve pamatytų
Šitokią gėdą slėpė ausy!