Bajorienė
Miglė Zinkevičiūtė
Bajorienė šiąnakt rašo sau dainas
Nieko neišgirsi tu blogiau už jas
Palytėjus gryną orą, ji supras
Kad norėtų nukeliauti į žvaigždes
Vagys jau seniai nusinešė mintis
Bajorienė laukia, kurgi ta mirtis?
Pasiėmus šluotą, virs į raganą
Skris ant jos į dangų, o gal pragarą
Rėkti moka ji
Lėkti nori ji
Tuoj pamirš pati
Ką giedojo ji
Bajorienė bėga, kur tamsu
Jos suknia seniai suplyšo ties kaklu
Kraujas teka rankomis lėtai
Pasakyk, ar ją dažnai matai?
Rėkti moka ji
Lėkti nori ji
Tuoj pamirš pati
Ką giedojo ji
Bajorienė netyčiom pradings
Ji jau bėga ten, link kur juoda naktis
Neišsaugos jos jokie garsai
Dar pagausi ją, ji bėga per lėtai
Ji jau toli
Verkia ji pati
Niekieno pati
Vieną ją palik
Rėkti moka ji
Lėkti nori ji
Tuoj pamirš pati
Ką giedojo ji