Ąžuolas
Rangosi bedugne iš gelmių, net vėjai girdi
Virsta tik akimirkai ji medziu osimu
Taip gyliai nuodai gyvačių sugelia į širdį
Gesta akyse liepsna o sielai neramu
Driekiasi miskais savu krauju zymetas kelias
Tolsta plieno pragaras,ir kruvina ausra
Šiaurės vėjais verčiasi žirgai bėrieji mano
Is gyvenimo gyvam istrukti nevalia
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski
Verski mane šimtašakiu, žaizdas man užginki
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski
Milzinu virski tvirtu, i padanges pakilki
Proteviu balsais prabyla simtametes veles
Vejais girgzda medziuose ju nemari giesme
Kam gi tu Medeine pasirodei man pries mirti?
Kam gi mano suzalota kuna ismainei?
Saknys taip gyliai, gyliai net kankliu rauda girdi
Rankos i sakas, it dangu remiantys peciai
Milzinu medziu kerosiu kol pradesiu zilti
Lauksiu kol is mano toliu vel parjos zirgai
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski
Verski mane šimtašakiu, gyvybe grazinki
Ąžuolu ąžuolu amžinu ąžuolu virski
Ąžuolu virski tvirtu, virs pasaulio pakilki